Aktualu

COVID-19 ir riboti ligoninės resursai

2020 04 15

B·R·A·H·M·S MR-proADM  tyrimo panaudojimas COVID-19
pacientų rizikos nustatymui prieš priimant sprendimus dėl
subalansuotos priežiūros skyrimo ribotų išteklių ligoninėse.



MR-proADM tyrimas – pagalbinė priemonė sprendžiant dėl paciento tolimesnės priežiūros lygio

       MR-proADM biožymuo suteikia galimybę tiksliau ir lengviau įvertinti riziką pneumonija sergantiems pacientams, lyginant su klinikinių standartinių balų (pvz., SOFA) įvertinimu³, nepriklausomai nuo etiologijos (virusinė ar bakterinė infekcija, ar jų kombinacija). Todėl MR-proADM tyrimas yra naudingas įrankis atliekant ankstyvą organų disfunkcijos aptikimą ir sepsio rizikos įvertinimą². Kartu su kitomis klinikinėmis išvadomis bei laboratorinių tyrimų rezultatais, MR-proADM tyrimo rezultatas gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė priimant sprendimą dėl paciento gydymo taktikos ar išrašymo iš ligoninės¹.
      Naujausia 1099 COVID-19 pacientų duomenų iš Kinijos medicinos centrų analizė rodo, kad daugiau kaip  90% pacientų, atvykusių į skubios pagalbos skyrių, buvo pasireiškę virusinės pneumonijos simptomai. Beveik visų pacientų mirtys yra siejamos su infekcijos progresavimu į sepsį / septinį šoką ir kvėpavimo nepakankamumu / ūminio respiracinio distreso sindromu (ŪRDS). Radiologinės išvados ir klinikiniai simptomai paciento priėmimo metu nekoreliavo dėl būklės sunkumo ar vėlesnės rizikos įvertinimo.
    Rizikos įvertinimas balais, pvz., CRB-65 ir qSOFA, gelbsti identifikuojant blogą prognozę COVID-19 pacientams, tačiau šiam įvertinimui būdingas didelis klaidingai teigiamai įvertintų pacientų skaičius, taip iššaukiant didesnį ligoninės resursų panaudojimą nei išties yra būtina. PSI, SOFA ir APACHE įvertinimas balais yra tikslesnis, tačiau jų atlikimas yra sudėtingas.

MR-proADM yra lengvai atliekamas tyrimas bei įrodyta, jog jis yra tikslesnis nei vien įvertinimas balais, o naudojant drauge – įvertinimo balais kokybė ženkliai padidėja³.

MR-proADM tyrimo integravimas į klinikinę praktiką palengvina ir pagerina balansą tarp taikomo paciento priežiūros lygio ir tinkamo ligoninės išteklių panaudojimo.

Skubios pagalbos skyriuje: įgalina ankstyvos rizikos stratifikaciją priimant sprendimą dėl paciento hospitalizavimo bei priežiūros lygio skyrimo.
Intensyviosios terapijos skyriuje: įgalina identifikuoti kliniškai stabilius pacientus, kuriuos galima iškelti iš intensyvios terapijos skyriaus į žemesnio lygio priežiūros skyrių, taip veiksmingai panaudojant ribotus intensyviosios terapijos skyriaus išteklius.

Lankstinukas


Literatūros nuorodos
1. Saeed et al., Critical Care 2019;23: 40
2. Elke et al. Crit Care. 2018 Mar 21;22(1):79. doi: 10.1186/s13054-018-2001
3. Schuetz et al., Critical Care 2010; 14: R106
4. Legramante et al., PLOS one 2017: doi 10.1371/journal.pone.0187702
5. Bello et al., Eur Respir J 2012; 39:144-55
6. Guan W. et al., NEJM 2020 Mar, doi: 10.1056/NEJMoa2002032
7. Zhou et al., Lancet 2020, published March 12 2020: doi: 10.1016/S0140-6736(20)30566-3